Brolio šeimos foto. (Atsisveikinant).
Laukiu
pražystančios obels
Po mano
kaime langu;
Tėvelis
buvo sodininkas
Ir mes
visi – vaikai,
Paskiepyta
laukinė obelaitė
Duos naują
vaisių -
Saldžiarūgščiai
raudoni
Turi būti
obuoliai.
Tas
skiepas vežtas
Net iš
Skodinių,
Prigijo
paliestas
Tik brolio
rankos,
Dabar
užaugo
Jau aukšti
ūgliai,-
Kaip mano
brolvaikių
Vaikaičiai
ir vaikai.
Nėra
tikros gimtinės lango,
Pro kurį
vėl visi
Susėstume,
grožėtumės
Naujais
žiedais.
Taip dabar
žmonės išsibarsto,-
Tartum
gražuoliai sodo obuoliai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą