Gyvenimo pilnatvė

Jautiesi savimi,

Kai esi mylimas,

Randi akis

Rytais nubudęs;

Jos saugo tavo miegą

Ir klausia, ar neskauda,

Dar sieloje rusena

Vakarykštis sapnas -

Lig ašarų švarus ir mielas.

Tada ir patiki,

Kad savas šis žmogus,

Jo nepakeistų niekas,

O po daug metų

Atsikeli ir surandi,

Kad patalas atšalęs,

Šalia nėra nieko...

Jeigu paklaustum to žmogaus,

Atsakymas - tik vienas,-

Viskas pasikeitė per dieną...

Tada ir slysta žemė

Iš po kojų -

Lieki vienišas.