Iš po sniego kylama

Kur matėte jūs mišką,

Kad būtų be kelmų -

Nė vienos išvartos,

Be jokios samanos?

Pernykščiai lapai

Saugojo auglius,

Mažus, ką tik iš sėklos

Dygstančius...

Ir žalia, žalia,

Kada polaidis

Ir kelmas numeta

Senelio Šalčio apdarus,

O iš po jų papartis žiūri...

Kelmai, kelmeliai

Ir šakos supuvusios

Gražiausiame miške

Vienos nebūna...

Grožiuosi senais ąžuolais,

Bet jų apkerpėję stuobriai,

Kai paliečiu,

Nusiima kepurę.