Taip
norisi lankyti sodą,
Kur auga
dar tėvelių obelis
Ir krenta
kriaušės rudenį,
Per patį
bulviakasį,
Bumbsėdamos
į juodą žemę,
Paskui
ateina lapkritys...
Vis
laukiamos paukštelių giesmės,
Joms
pritariu savo daina,
Nes gera
eiti per pasaulį
Rankas į
dangų tiesiant
Ir
atsisėsti kas pavasarį
Ant
suartos vagos,-
Ji
tiesiasi už žalio horizonto,
Dar miško
juosta kelyje,
Tenai ir
paukščių giesmės
Pranyksta,
virsta aidu
Rudenėjančio
dangaus skliaute;
Sugrįžta
visi paukščiai
Į tėvų
namus net ir sapne...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą