Tau
atiduodu šypseną -
Dalelę
savo gėrio,
Priimk
kaip dovaną,
Atgal jos
neprašau;
Ji tau ir
akyse
Seniausiai
įsigėrusi,
Matau,
skaitau...
Nekėliau
rankos
Ir gėlės
neskyniau,
Tik tau
nešiau
Jos kvapą
ir spalvas
Rusvų,
pilkų arimų,
Gale vagos
atsiklaupiau,
Prašiau,
meldžiau,
Kad duotų
laimės grūdą pirmą
Ir man, ir
tau...
Juk čia
gyvenimas nesibaigė,
Pasidalinsime,
ką turime,
Vienam -
daugiau,
Kitam –
mažiau,
Bet saulės
bus po lygiai -
Visiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą