Pasikalbėkime,-
Kaip du
seni draugai,
Kada
paikystės iš galvos išmėtytos
Ir guli
jau kažkur toli
Prie
svetimų vartelių pasislėpusios.
Pasikalbėkime
ramiai,
Kur buvome
jauni,
Ką
veikėme ir kur tie aitvarai,
Kurie mums
sunešė į namą
Viską, ko
tiktai norėjome,
Bet buvo
per mažai,
Vis ateity
daugiau tikėjomės...
Pasikalbėkime,
ko trūko,
Kur tie
aviliai,
Kai saldų
medų kopinėjome,
Bet buvo
jo mažai
Oi, kaip
mažai -
Į žalią
liepą, aš į beržą
Vis slapta
žiūrėjome...
Pasikalbėkime,
tik atvirai,-
Juk ir
dabar savo laike
Kažko
nespėjame...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą