Kambarinė rožė

Viena gėlė - dar viduje,

Tik ant palangės,

Bet kvepia, kvepia

Jos raudonas žiedas,

Mažytis ir trapus,

Jeigu papūstų vėjas,

Galbūt ir liktų vienišas,-

Kaip aš – be brolių,

Savo seserų.

Gyvenimas dar tik įsibėgėjo,

O šalnos skabo žiedelius;

Kiekvienas turime po žiedą,

Kas prie krūtinės, atlape,

O kitas – prie širdies.

Nuvys ir kambaryje,

Žinau, nuvys...

Kol kvepia, žydi,

Tegu nors kiek pabus.