Glaudžiuosi
prie delnų,
Kurie nuo
darbo
Taip
giliai įdiržę,
Kad storas
odos sluoksnis
Įsisenėjęs
ir stiprus,
Po juo vis
kažkas virpa
Ir teka
net į širdį
Dar
karštas kraujas –
Ne
vanduo...
Glaudžiuosi
prie krūtinės,
Kuri
raumeninga
Ir tvinksi
smilkiniai...
Kai mes
kartu,
Kiekvienas
širdies dūžis -
Bėga
laikas -
Be
laikrodžio,
Tik mūsų
atminty...
Glaudžiuosi
prie akių,
Kurias
dengia blakstienos,
Lengvai
pirštu vedu
Ir
atsimerkia mėnesiena,-
Kur aš –
ten tu...
Glaudžiu
prie lūpų
Savo
skruostą vieną,
Bet
nepataikiau -
Susiliejo
lūpos abiejų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą