Didžiausi
užmojai,
Nepaprasti
darbai
Apvainikuojami
po laiko
Ir peršasi
mintis,
Kad viskas
būna veltui -
Netgi
garbė,
Kai kiti
pranašai
Kartoja
tiktai tavo vardą.
Kol esi
gyvas,
Savo
padarai,
Lyg švęstu
vandeniu
Galvą
aplaistai
Ir priimi
likimo dvelksmą.
Nepabaigtos
svajonės,-
Lyg buvo
surišti sparnai,-
Norėtum
skristi kaip Ikaras
Į saulės
lanką...
Oi, ten
šaulys
Pastoja
kelią nelauktai,
Strėlė,
net ir sudilusi,
Mėnulio
pjautuvu giliai
Į širdį
visada pataiko
Ir nulipi
nuo postamento...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą