Gražus
senamiestis,
Siaurų
gatvelių labirintai,
Bažnyčių,
cerkvių bokštai -
Žmonių
maldos namai,
Aukšti
aplink kalnai,
Neris,
Vilnelė girdo,
Kas
minčių ištroškęs,
Apie
senovę pasakoja
Rasos
ir kiti kapai.
Gražiausias
mano miestas,
Apsuptas
pušynų juosta,
Žibučių
mėlynuojančiais kupstais,
Juos
karklų šakos glosto
Geltonų
žiedų pumpurais.
Niekas
jų neskina,
Dėl
pinigų negrobsto,
Kiekvienas
žiedas žydi oriai,
Kaip
ir visi žmonės, išdidžiai,
Net
išvartos čia kalba
Apie
gražų miestą;
Išlikę
laiptai, kuriais kopė
Seneliai
su vaikais...
Nuo
šių kalnų žėruoja
Viso
Vilniaus bokštai,
Raudoni
čerpių jau atnaujinti stogai;
Čia
vėl gyvena žmonės,
Gal
su nepritekliais,
Bet
jau laisvai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą