Šiandien
- tau šventė
Ir tu
groji, o aš šoku,-
Gyvenimas
– tiktai scena,
O ryt ir
vėl klajokliai
Ir tu, ir
aš...
Dabar jau
rūmai pastatyti,
Prieš mus
pastatė...
Kas?
O mes abu
įeiname
Į didelę
šventovę,
Kad
nusilenktume
Ir
sukalbėtume maldas...
Ryt vėl
išeisime
Į baltą
sodą,
Kur
obuoliai subręs,
Kiekvienas
turime
Ir laimės
obelį,
Visi
aplankome savus...
Šventiniai
rūbai – tik vilionė,
Kad vis po
jais
Paslėptume
kažką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą