Įsivaizduojame
dažnai,
Kad žemės
gelmėje -
Juoda
tamsa,
Iš ten
jau niekas neateina:
Ir melas,
ir tiesa
Vienodai
ten atsigula,
Į
pragaištį nueina.
Kas ką ir
išdavė,
Lengvai
apgavo -
Jau
užkasta diena,
Praėjęs
laikas...
Velėna
atželia
Ir kalasi
žiedai -
Snieguolės
baltos
Ir žibutės
mėlynos,-
Jos
stiebiasi į dangų,
Kur kita
gelmė...
Gal
žvaigždžių žiburiai
Dar ten ir
neužgesę?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą