Gyvybės knyga

Rašau, o knygoje

Mintis apsivelia,

Lapuose nyksta,

Kai užsiverčia, miega...

Gyvenimas dar nesustojo,-

Kaip upeliukas bėga -

Vis į pakalnę

Per pėdų pėdas,

Kol pagaliau išneša sniegą.

Braidau sušilusias balutes,-

Jose ir paukštis geria,

Plaunasi plunksnas,

Kad užrašytų naują odę

Gyvybės pranašui,

Vis pasisveikinu su juo,

Nusilenkiu netgi medeliui

Ir mėlynam žiedui...

Oi, giedu, giedu

Ant samanoto kelmo atsisėdusi;

Šaltas akmuo šalia -

Paglostysiu

Prieš amžinąjį miegą.