Prieverpstės
Skiriu
Albinui Šileikai
Matydavau
kas dieną,
Kaip
motina vis ruošia verpstę -
Nušluosto
spalių saują
Ir pririša
grįžtes;
Linų
kuodelyje užstrigusi
Senų
laikų svaja,
Ji iš
plačių arimų,
Nuo
žibalinės lempos,
Kur naktį
mėnuo
Švietėsi
pro langines,
Ant stalo
duonos kepalas,
Apdengtas
rankšluosčiu,
Šalia
rupi druska...
Dabar ir
čia matau
Dvi saules
-
Tai žemė
MOTINA
Ir jos
dukra:
Jos
verpia, verpia
Gyvybės
siūlą
Į
vientisos būties
Senovines
špules.
Prie Prieverpstės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą