Atverta širdis

Tėvai kalbėjo,

Kad niekada trobos jie nerakino,

Nes buvo atviri,-

Tokie ir liko lig mirties;

Iš pagarbos savo tėveliams

Vis atveriu visiems duris

Ir savo sielos langą,

Gal ačiū kažkas pasakys...

Kai nueinu toliau,

Žiūriu į debesį,

O vakarais į saulę,

Jaučiu – ateina

Pas mane naktis...

Oi, koks gražus galudienis,

Kai debesys uždengia,

Kas buvo ir negera

Ir migla nusileidžia,

O pievoje užgroja,

Paprastas svirplys;

Prie namo stogo – kopėčios,

Bet jos to gaisro nebe sulaikys...

Ateik, kalbėk, kas gera, pasakyk.