Taikiniai

Kas mato žemę

Ir jos tvarinius

Pro juodus akinius

Ir pro patrankų tūtą,

To akys ir apanka,-

Neatskiria žmogaus

Nuo sakalo ar liūto

Ir taikosi į galvą,

Jei širdis kraujuoja,

Dar antrą, trečią kartą

Šūvį pakartoja...

Kas ir ketvirtą kartą

Nepataiko,

Tik ranka numoja,

Nes taikinys nebuvo tobulas;

Žmogus save su juo

Seniai, seniai nušovė...

Kai sakalas pakilo,

Liūtas gentį svetimą išpjovė,

Peslys į savo puodą

Kaulus susikrovė...

Kol kas laukiniai -

Žvėrys, paukščiai, žmonės.