Du paukščiai

Mes sunkią valandą šalia,-

Kaip du gandrai,

Suradę ir palikę

Savo lizdą -

Tuo ir panašūs,

Kad abu tiek turime,

Ką mums žiema paliko:

Sniego pusnis

Ir taką užpustytą,

Kur tik pavasarį lengvai

Ir galime parskristi.

Mes džiaugsmo šūkį skelbiame,

Kai tas pats amžius riša,

Visi prisiminimai

Ir basa vaikystė,

Kai braidėme balas,

O gandras taisė lizdą,

Nieko nebodamas,-

Taip gamtos įsakyta.