Mildutei Štakėnaitei
Mums
ištvermės užtenka -
Gimdyti ir
auginti
Savus ir
svetimus vaikus;
Dabar dar
kartą
Prisiglauskime,
paverkime,
Tegu tas
skausmas
Teka pro
pirštus...
Jei būna
per sunku,
Akis
pridenkime,
Bet
nepaslėpsime,
Kas bėga
pro kraštus...
Vėjas
siūbuoja vėtrungę,
Durys
sugirgžda kartais
Ir lauki,
kad ateis savi,
Vėl
peržengia skausmas per slenkstį
Ir
atsistoja šalia stalo,
Ant kurio
tuščios lėkštės
Išėjusiesiems
visad bus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą