Visi
kartojame kelius,
Kur
Odisėjas gudrus plaukė,
Sirenų
giesmės traukia
Ir
užsikimšusiems ausis;
Net ligi
šiol atklysta
Tas
žavingas šauksmas,
Kad
užsimirštų kasdienybė
Ir
nesikartotų širdies skausmas -
Dėl
praradimų, netekčių,
Į
vandenyno gilumą
Visiems
laikams nugrimztų.
Iškyla
burės ir vėl plaukia
Gilia
gyvenimo vaga
Ir
netektys visų laikų,
Ir tas
pats skausmas...
Kas dar
sugrįžta į Itakę
Ir vėl
atskleidžia mįslę,
Būna
laimingiausias.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą