Gedimino bokštas

Gintarės J. foto

Atsiveria dangus,

Bažnyčių bokštai švyti,

Apačioje Vilnelė ir Neris,

Iš visų pusių čia matysis,

Kur eina ir susikerta keliai,-

Tarsi vis suteka į širdį

Tėvynės gyvastis.

Keliauja žmonių mintys

Po Vilniaus skersgatvius,

Universitetus,

Kur mokslas nugali,

Nusako žmogaus valią,-

Kiekviena mokykla -

Tai šventykla ir maldai,

Kurią pasirenka

Tėvai ir vaikas,

Kuo jis užaugęs bus.

Lenkiuosi Gediminui,

Kad jis suprato savo tėvynainius -

Pastatė ant aukščiausio kalno

Savo ir mūsų

Lietuvos pilis.