Iš paukščio skrydžio

Apanka akys nuo kaitros,

Nuo šalčio sąnariai sustingsta

Ir nesinori nukeliauti

Į kitus kraštus,-

Kur būni, ten gerai;

Džiaugiuosi vasara,

Ji mūsų tėviškėje

Būna visada šilta

Ir ežero bangelėse

Plaukia kirai ir gulbės,

Galveles paneria narai

Ir iriasi po vandeniu toli,

Kol gaudo mažą žuvį

Ir atneša vaikams,

O aukšlių čia net tiršta,-

Kiekvienas paukštis

Prie savo krašto prisitaiko.

Galbūt mažytė žemė

Iš labai aukštai,

Kur balti debesys

Taip nevienodai plaukia...

Pakilkite aukščiau,

Gerieji paukščiai,

Juk niekur taip nėra gerai,

Tik čia, kur tėvų žemė,-

Tėviškė brangiausia.