Migracijos

Parskrenda paukščiai

Iš labai toli -

Namo sugrįžta,

Pailsta jų sparnai,

O dar vanduo,

Sukaustytas ledu,

Antelių kojos slysta.

Pavasaris – vaikystė,

Kol skyla dar nauji,

Senųjų galvos žyla;

Prasideda ir vasara,

Taip viskas užsimiršta,-

Nebėra baimės,

Kol užaugs mažieji,

Kad vėl galėtų rudenį išskristi...

Migruoja paukščiai -

Viskas įprasta

Ir niekas jų nebevadina nuo seniai

EMIGRANTAIS...

Dabar tik ašara nusirita,-

Aš - motina

Ir iš po kojų žemė slysta.