Gyvenimo pasaka

Daug pasakų virsta tikrove,

Kiekviena pasaka -

Su sava pradžia ir pabaiga,

O patį kelią,

Kurį nykštukai su milžinais

Drauge gyvendami

Vis kovėsi ir brovėsi

Per tankius krūmus,

Per tamsias girias,

Papasakojo tik senovėje

Nuvirtę medžiai,

Kurių dabar jau nebėra...

Jei vienas smuikas groja,

Jo tik melodija išlieka

Kitų garsų ir gausoje;

Pravirksta pasakų herojai,

Oi, pravirksta,

Kai lieka tik nutrūkusi styga.

Manęs nebus

Ir mano pasaka baigta.