Mažytis
vaikas klausinėja,-
Lyg pasaka
be galo
Su mama
kurta,
Bet vis
akiratis platėja
Ir kalba
su gamta;
Tada ir
vėją klausinėja,
Ir debesį,
ir saulę,
Bet net
prie upės priartėjęs
Nežino,
kas yra vanduo...
Per
skruostą ritasi lašai,
Juos
nupučia ir vėjas,
Saulė
nudažo juos
Vaivorykštės
spalva -
Panyra
vienas
Margas
rankšluostis ryte,
O kitas
vakare...
Einu per
jį
Ir veidą
šluostau -
Sūri,
sūri ranka...
Kodėl
sūri? Už ką?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą