Jau gyvenu
su saule,
Jos laike,
Apvaliame
žemės pasaulyje;
Į ją kas
dieną pažvelgiu,-
Ji –
mano vartai.
Už jų –
mintis,
Kiti
gyvenimai
Ir
nepasiekiama ranka
Ta
žemiškoji laimė,
Kai viskas
čia,
Nors prieš
akis,
Nepasiimsiu
sau nė trupinio,
Tik savo
saulę...
Pasipila
vien žodžių srautas:
Tu jau
turi
Pačią
gražiausią būtį,
Nes
vakaras toli,
Į saulės
taką veda
Negirdėtas
šauksmas...
Gyvenimo
darna gyva
Ir pasuku
kitu keliu,
Kur veda
meilė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą