Skiriu
savo buvusios mokyklos mokinei
Virginijai
Krištaponienei
Mano šalis
-
Tai mano
žemės lopinėlis,
Kur mano
ežerai ir tvenkiniai,
Čia
tupiasi gražuolės gulbės,
Plasnojančios
baltais sparnais.
Nors jos
ir ne sirenos
Iš
nuostabių legendų,
Bet laukiu
parskrendančių
Ir
perinčių pakrantėse,
Paskui
vedžiojančių vaikus,-
Kaip
vedasi visi tėvai.
Mano šalis
-
Gražioji
boružėlė,
Kuri
kasmet vis puošiasi
Naujais
taškais,-
Ji skrenda
pasitikti laimės;
Kai ją
tupdau ant piršto,
Skrisdama
nusineša linkėjimus -
Tai mūsų
nuostabūs keliai.
Mano šalis
-
Naujas
pavasario žydėjimas,
Įvairiaspalviai
jos žiedai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą