Pirmoji pavasario puokštė

Saulės kova

Su blogiu – šalčiu

Yra tik laiko pasekmė;

Matau, kaip metai keičiasi,

Jaučiu kas dieną,

Kad yra gyvenimo prasmė.

Kada žibutė kelią žiedą,

Nors lapai išgyveno

Po baltu sniegu,

Vis tiek gražiau,

Kai mato dieną

Akys - laimingos, mėlynos,-

Tarsi pavasario dangus.

Prie seno namo pasirėmusi

Senutė šildosi skruostus

Ir žino, jaučia sieloje,

Kad tik pavasaris dar vienas

Nuskaidrino metus.

Neskinsiu puokštės,

Lauksiu ir purienų,

Kai pabaliais saulučių

Bus tiek daug,

Kad jas į glėbį pasiėmusi

Dalinsiu kiekvienam.