Miškai ir
krūmai
Visada
prie pelkių,
Taip juos
apsaugo
Nuo greitų
gaisrų
Ir stovi
čia visi,
Kojas
įmerkę,
Nes girdo
ir viršūnes
Nuo šaknų.
Vieni tą
vandenį išgėrę
Kyla daug
aukščiau,
Kiti po jų
žalia laja
Pasislepia
ir kenčia,
Laukia
progos,
Kad seni
kažkada nugrius
Ir jie
galės jų vietoje užaugti...
Ilga tokia
dalia,
Nedoros
lenda mintys,
Kol jie
supras,
Kad nieko
negali
Iš anksto
pasirinkti,-
Tavo vieta
-
Tik čia
kol kas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą