Yra pasaulis nuostabus,
Kuriame paukščiui gera.
Yra saulėtekiai virš jūrų,
Saulėlydis nutįsęs
Iki horizonto vandenyne.
Yra žmogus, pakėlęs ranką
Ir skrydis jo akių,
Kur nepasiekia laivas,
Tiktai mėnuo, saulė.
Tada ir žodis šaukia,
Tada ir kojos veda
Per kalnus ir miškus,
Ištirpdo rankos ledą.
Ir teka upė, teka...
Laivelį krante palikau,-
Jis toks mažytis
Kaip krislas akyje,
Bet jis - visas gyvenimas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą