Gyvename tarsi aukščiau
Virš žemės sutvėrimų,
Kai akys seka žvaigždę
Ar į saulę kyla,-
Jinai apakina dažnai,
Aplinkui nieko nematai,
Tik spindulys kutena veidą,
Rankas ir kojas kaitina.
Dabar tokia tyla, gili naktis
Ir tavo lūpų šnabždesys...
Ateina iš toli garsai,
Kitų planetų atšvaitai
Ir pajunti - esi toks menkas,
Net lūpas nerimas sukausto,-
Žmogus, ne tik drugelis,
Visai mažas – tik miražas.
Oi, žemė kojas traukia
Ir stoviu, nors dangus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą