Ruduo, kasdien šalčiau,
Vandens lelijų stiebų
Vis mažiau, mažiau, giliau,
Bet jūs dar likote,
Mažieji mano, čia,
Prie gimto tvenkinio,
Savo gimtų namų,
Prie seno lizdo prisišlieję.
O nendrės buvo tankios,
Dabar jau išretėjo
Ir matosi net siluetas
Šviečiant mėnesiui...
Kur jūsų baltos plunksnos?
Kai „Gulbių ežero“
Simfonijos garsai
Užgros ir išsipildys
Gražiosios svajonės.
Užaugs sparnai,
Bet kaip išskrisite
Be motinos, be tėvo?
Matau net ir užmerkusi akis,
Kaip jums nuo snapo
Laša vis vanduo,-
Taip giluma namų
Į debesį lašu nuskrieja...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą