Kada vėjo nėra,
Banga tik kojas pakutena
Ir į tolį bėga,-
Ten jos namai,
Kur sūkuriai jau gelsta.
Saulutė kyla iš rytų,
Priploja horizontą
Ir prie kito kranto -
Jos krašto nematau,
Nes man nelemta.
Aš – ne žuvėdra,
Neturiu baltų sparnų,
Žiūriu į tolį paslapčia,
Kur debesėlis juodas slenka...
Žydra spalva dangaus
Lyg akmenėlius renka
Ir pyla saujomis
Prie basų kojų,-
Tarsi pats laikas krenta...
Oi, jūra be bangų -
Tolygu tylumai laukų,
Kurių tik žalios bangos.
Tegu nors vienąkart gyvenime
Ir audra siaučia,
Kelia aukštą bangą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą