Gilumoje vanduo šaltesnis,
O paviršius būna
Dažnai drumstas
Ir pakraščiai apauga
Net žaliais maurais...
Einu prie upės nusiprausti,
Bet nežinau tiktai,
Kur bus geriausia -
Visur vanduo juk šventas,
Kai saujoje laikai...
Jis bėga delnu,
Pro kiekvieną pirštą
Ir atgal nukrenta,
Iš kur pasėmusi buvau...
O taip norėjau atsigerti,
Nes lūpos buvo karštos,
Tekėjo ant krūtinės,
Kur du prinokę obuoliai...
Pakėliau galvą,
Nejaugi, ryto saule,
Tu mane pabučiavai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą