Rašau žodžius Draugams,
Kurie toli, toli,
Už jūrų, marių,
Kur vandenynas skiria -
Neįžvelgiamas, gilus;
Pakrantėse maži laiveliai,
Į žaislus kiek panašūs,
Vis laukia vėjų palankių.
O švyturys per bangą
Jiems signalą siunčia,
Kad grįžtų jūrininkai
Iš visų kraštų,
Kur jų motulė gailisi,
Atgal į trobą šaukia,
Paglosto baltą burę,-
Tarsi savo žilą galvą,-
Laukimas toks gilus...
O priešaky, vis ant bangos,
Dienovidis skaistus,
Žuvėdros neša pas tave
Ir mano laišką,-
Tu - mano sesė tolimų kraštų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą