Vėluoju, vis vėluoju...
Kai perbėga per kelią
Koks niūrus šešėlis,
Nušluostau debesėlį
Ir laukiu kito ryto,
Kai šiltas rūkas pasikėlęs
Neatpažįstamai pakeis
Laukų dar žalią patalą
Baltais pūkais...
Žemės galia – mylėti,
O atgaivinusi spalvas
Vėl vienu brūkštelėjimu
Pavasarį atneš ir smėlį
Pavers žiedais...
Geltona prieš akis -
Taip žiūri našlaitėlės;
Ateis...Pirma žiema,-
Bus šilta tau po sniegu,
Po to – nauji balsai
Atskris su vyturiu...
Dabar ruduo - tyla ateis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą