Mama sakydavo,
Kad turime tik dvi akis,-
Tos pačios juokiasi,
Dažnai ir verkia.
Dabar jos nebėra seniai,
Bet aš matau akis,
Kurios vis klausia,
O ligoje dar šaukia...
Gal daug yra pasaulių,
Lygiai tų pačių,
Iš kur giesmės atplaukia,
O erdvėje vis keičiasi
Ir per sekundę,
Mūsų tik laike,
Pasiverčia į dainą.
Tos pačios rankos
Kyla į dangaus mėlynę
Prašydamos palaimos,
Tos pačios kojos
Vaikščioja siaura gatve
Prašydamos ir išmaldos,
Kaip didžios laimės...
Sustojau ir mąstau,
Kad tiktai vieną
Turime mes galvą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą