Iškrito pirmas sniegas;
Pabraukiau per plaukus
Ir pilną saują pasisėmiau
Jo tyros spalvos,
Net priglaudžiau prie lūpų -
Jis visai nešaltas,
O veidas net užkaito
Po tokios pirties šiltos.
Vaikystė ir senatvė –
Visad vieno plauko,
Gyvenimas – tai prieverpstė,
Be siūlo net graži,-
Ten saulė šviečia geltonplaukė,
Į mano vaikus panaši.
Saulute, prisilenki,
Tau pabučiuosiu plaukus,-
Geltonas vakaras arti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą