Žiūriu į saulę,
Naktį į mėnulį,
Stovėdama ant žemės
Viską suprantu,
Kad žemė apvali,
Mūsų visų,-
Už mano genties medžio
Stovi kitas namas,
Jame pilna žmonių,
Visai tokių pačių.
Dainuoja vakare
Jie kopdami į kalnus,
Kur palydi saulę,
Ir plaukia jūromis
Labai labai toli -
Taip glaudžia kūdikį prie vaido,
Kaip ir aš pati...
Laukai ir mūsų žemė
Tik tada laiminga,
Kai vaga vingiuoja
Balkšvu dūmu iš kamino,-
Dirvoje grūdai jau pasėti;
Visus pasveikinu beeidama,
Nes žemė apvali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą