2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis

Rasa

Šniokščia giria,
Bet reikia vėjo,
Kad įsiūbuotų liemenį,
Išjudintų šakas,
Nes iš šaknų
Medis stiprus
Ir auga tiesiai,
Palinksta tik paliegęs
Ir vis tik nuo nepriteklių,
Išbandymų naujų.
Kiekvieną dieną
Nueinu į mišką,
Medžių klausinėju,
Žiūriu, kuris palinkęs,
Kitas jau neatsities;
Dar krinta rasa nuo šakelės
Ir kiekvieno lapo -
Tokia vienui viena...
Kas ją užjaus, paguos?



Komentarų nėra: