Laiškai iš Tėvynės

Kasdien po vieną lapą

Krenta, krenta, krenta...

Ir jau rudens pats vidurys.

Metų šūsnis susikaupė

Prie mano slenksčio

Ir veža, veža vis į žiemą

Šaltas lapkritys...

Dabar žiūriu pro savo langą,

Žaviuosi ugnimi,-

Taip dega prieš akis

Geltonas aukštas klevas -

Tai mano jaunikaitis

Iš savos brangios šalies.

Pasiėmiau į glėbį

Visą naštą – kokia lengva

Ji ant peties;

Vis krenta, krenta, krenta

Dar po vieną lapą ...

Tarsi baltas balandis skrenda

Iš tolimos šalies.