Kiekvienas vaizdas –
Mano įkvėpimas,
Kas to nevertas,
Paprasčiausiai – nematau,
Tik visada matau beržyną,
O jaunuolynas baltas
Tviska iš toliau.
Priėjusi matau net randus
Seno ąžuolyno,
Gumbai tarsi senolio rankos,
Sumušti arklo delnai,
Podagra kojas numarino,
Sunki lazda palovėje,
O pasilenkęs nieko nematai...
Oi, ąžuolai, beržynai!
Einu, liečiu ir stoviu
Šalia jų ilgai...
Dabar ruduo oranžinis,
Tik klevo šakos žymios,
Pušų ir eglių kabo
Jau besišiepiantys vaikai.
Vieni prajuokina,
Kiti kažko graudina -
Tokie gyvenimo vaizdai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą