Labai retai puošiuosi,-
Vis rūpesčiai – namai.
Kaimo kiemelyje pavėsis,
Prisėdu ten dažnai.
Rankas prieš saulę
Vis toliau ištiesiu,-
Taip reikia rudens šilumos,
Kad čia vaikaičiai
Dar visi susėstų -
Ir sūnūs, visos marčios
Prie obels baltos...
Radau karolius nuo seniai,
Laikau šią dovaną
Jau daugel metų,
Kas ją padovanojo,
Tai tikrai žinos;
Jie iš labai toli,
Iš tolimojo Izraelio,
Kur mūsų giminės,
Bet ne visi...
Iš ten tik akmenėliai,
O mūsų klevas jau pagelto
Ir lapai jau sausi,-
Todėl ir padariau šį vėrinį,
Kad būtume arti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą