O kiek subręsta spindulių,-
Apšviečia net mėnulį
Ir skaisčias žvaigždes,
Į mūsų žemę žiūri;
Sušildo savo šypsena
Kiekvieną augalą
Ir mūsų atmintį
Nuo tų laikų,
Kada ratelį turime...
Ir virpa pienė,
Vėjo prikelta,
Kiekvieną vasarą
Pilna galva pūkų,-
Lyg gyvasties karūna...
Jie skrenda į šalis -
Taip sėjasi gerumo spinduliai,-
Tarsi iš prieverpsčių motulės.
Užaugs mūsų vaikai,
Pasklis po šalį jų balsai,
Pasveikins dangų, saulę,
Pakils tarsi pienių pūkai...
Tegu visi dabar pažiūri.
Tautodailininko Albino Šileikos naujas darbas-prieverpstė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą