Kada naktis ateina,
Nutyla gatvės ūžesys,
Tada girdžiu
Ką sako laikas :
-Kada buvai maža,
Girdėjai visada
Net kaip upelis teka,
Kaip ūžauja šile,-
Vėjelis šaką plaka
Ir krinta lapas...
Per triukšmą šokama
Ir džiaugsmo daug daugiau,
Bet ir prie jo priprantama.
Taip kartais norisi tylos,
Bet juk upelis,
Tik vos vos per karštą vasarą
Trumpam nusenka...
Brendu tada per brastą,
Matau savo pėdas
Ir norisi vėsos,
Kurią jau atnešė ruduo...
Juk taip ir buvo lemta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą