Lava, akmuo -
Gyvybė pirmapradė,
Paskui vanduo,
O dabar nežinia,
Iš kur jis atsiradęs,
Palaistė gruntą,
Pliką žemės galvą
Ir samana užaugo.
Prie jos medelis
Rado savo vietą,
Genėjo vėjas jį
Gal šimtmečiais -
Labai iš lėto,-
Skriaudų juk būna
Visada gana...
Gyvybė daug stipresnė,-
Auga ant akmens,
Jeigu yra kur galvą
Naktimis padėti,
O saulė prikelia dienas.
Kai baigiasi jos takas,
Galvūgalyje stovi
Medis nugenėtas
Ir trumpas raštas
Ant pilko akmens.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą