Kai nebėra žolės,
Ją galima nupiešti,-
Per visą lapą,
Net iki dangaus;
Ten akys mėlynos
Ir debesų pavėsis,
O saulės spindulys toliau...
Einu į tolį,
Nėra kada sustojus atsikvėpti,
Tuojau ir žvaigždės sumirgės...
Einu tavo šauksme
Per žalią lietų
Tau šviesos atnešti,
Po kojomis patiesti,
Kad būtume tiktai kartu,-
Nebus rudens,
Nebus nakties...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą