Garsiau už paukštį
Tik vargonai skamba
Ir varpas - į mišias,-
Jie gaudžia ne vienodai,
Nes prikelia ir sielas,
Kitus palydi į kapus,
Kur nežinia.
Gražiau už gėlę
Žydi aukštai saulė,
Pačiame savo gražume,
Ji apšviečia pasaulį
Savo tyra žyme.
Greičiau už žuvį
Plaukia ir žmogaus
Darbai, gyvenimas;
Nuskamba varpas,
Kai nusileidžia saulė vakare.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą