Kokios dar gražios
Žalios mūsų kalvos,-
Kiekvienas medis
Lyg rudens šauklys,
Pakviečia vėją į pagalbą
Ir apsiauna kojas
Taip šiltai prieš žiemą -
Kaip saulė šviečia
Patalų oranžinė pusnis.
Mažiau bereikia spindesio,-
Jis kyla vis į dangų;
Kiekvienas augalas
Turi savas akis
Ir mato savo gražų,
Švytintį pasaulį,
Tvirtai įaugusį į žemę
Savo meilės šaknimis...
Oi, žemė liks ištikima,-
Visus lapus priims.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą