Gyvenimas trapus,
O tu esi beginklis,
Papuvęs, senas kelmas -
Be šakų ir be skausmų,
Dažnai einu per mišką,
Sėduosi ant medžio,
Jau seniai išvirtusio,
O kelmas – prie šalies.
Žiūriu, kad šalia auga
Ir mažas medelis,
Plonas ir dar silpnas,
O gal tai vis iš grūdo,
Dar mažos šaknies,
Bijau jo liesti,
Tuo labiau numinti,
Galbūt jis ir užaugs
Prie seno kelmo
Ir pasisems dar išminties?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą