Žemė visų viena,-
Užtenka vietos paukščiui -
Jis peri tiktai čia,
O kyla net virš debesų.
Žemė labai gera,-
Ji iškenčia ir sausrą,
Kai saulė degina
Jos smėlio nugarą;
Vis dar suvilgo,
Tartum ašara skaidria,
Lietaus tyru lašu.
Žemė jauki,-
Ji leidžia prisiglausti
Pavargusiam ir grįžusiam
Iš debesų pilkų...
Ir juodą naktį myli,
Vis ją pasišaukia,
Kad visi pailsėtų
Nuo dienos darbų.
Žemė tiek patvari,
Kad gali atkartoti,-
Tarsi gražią dainą,-
Vaikus išvedusio
Mažyčio paukščio,
Kuris neturi net sparnų,
Ir vėjo šėlsmo audrą
Paversti ūžesiu švelniu.
Viskuo džiaugiuosi ir tikiu -
Net smėlio žemėj kauburiu,
Net kryželiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą